"Deimančiukai" nelieka abejingi karo Ukrainoje tragedijai ir visais įmanomais būdais prisideda prie labdaros ir kitų kilnių akcijų, padedant karo pabėgėliams

Mieli "Deimančiukų" bičiuliai, draugai ir tiesiog svečiai,

Pamenu, dar visai neseniai džiaugiausi, kad gyvename po taikiu dangumi, kad karo baisumai liko praėjusiuose amžiuose. Dabar viskas pasikeitė. Nes kiekvienam sveiko proto žmogui karas Ukrainoje - tai jo asmeninė, giliai išgyvenama drama, skausmas ir neviltis. Tai, kuo užsiima okupacinė agresinė Rusija, yra ne kas kita, kaip Šėtono puota ant nekaltųjų kraujo. 
Tuomet kyla natūralus klausimas - ką galiu padaryti aš asmeniškai? Mūsų tauta parodė savo vieningumą - Lietuvos žmonės kaip begalėdami, prisideda prie Pagalbos Ukrainos žmonėms akcijų. 
Manau, tokiai įstaigai, kaip mūsų, negalima likti nuošalėje. 
Aš, kaip studijos vadovė, jau esu "Raudonojo kryžiaus" ir organizacijos "Savanoriai vaikams" savanorė. Pastaroji rūpinasi psichologine ir emocine karo pabėgėlių vaikų ir jų šeimų sveikata. Dar daug kas vyksta tik mokymų stadijoje, bet be jų, kaip žinia, neįmanoma. Praktiniams darbams dar liks laiko.
Aišku, nepamirškime ir savo emocinės sveikatos - skirkime laiko sau, savo šeimai, pasimėgaukime taip lėtai į mūsų žemę ateinančiu pavasariu. 
Šlovė Ukrainai ir jos didvyriams. 

Su viltimi - "Deimančiukų" vadovė Aušra Lukoševičiūtė