Vadovaudamasi šia nuostata, sukūriau "Deimančiukus". Idėjos iniciatoriais buvo patys vaikai, savanorystės vaikų ugdymo centruose laikų auklėtiniai, padėję man suvokti gyvenimo paskirtį. Ir jie iki šiol yra didieji mano mokytojai. Kol bus galimybė vieniems iš kitų mokytis, suaugusiojo diktatu neužgožiant vaiko saviraiškos, suteikiant galimybę jam atrasti pačiam, tol gyvuosime.
Vaikams reikia galimybės kurti patiems, inicijuoti, organizuoti, atrasti. Mums, mokytojams, reikia drąsos pabūti mokiniais ir drauge įgyvendinti visas vaizduotės ribas peržengiančius projektus, išeiti iš siaurų kasdienybės rėmų ir būti savimi.
Kažkada mūsų literatūros klasikas Juozas Tumas - Vaižgantas taip pat ieškojo deimančiukų - gabių, talentingų, ypatingų žmonių, su lakia fantazija, beprotiškiausiomis svajonėmis ir laisvo žmogaus siela. Tokių ieškom ir mes, netikėdami, kad viską pasigrobė šių laikų technologijos, abejingumas ir silpstantis gyvas ryšys tarp žmonių. Reikia keisti pasaulį nuo savęs, nuo savo aplinkos, būti inovatyviems. Todėl kviečiu visus: vaikus, kurie nori puoselėti savo kūrybines galias, suaugusius, norinčius jiems padėti. Kurkime savo Studiją kartu. Iš skirtingų žmonių, jų idėjų ir darbų sukurta įstaiga bus tokia pat patraukli ir spalvinga, kaip pats pasaulis.